kaltybė

kaltybė
kaltýbė sf. (1) J; R383 M, kaltỹbė (2) K 1. žr. kaltė 1: Ne mano čia kaltybė Lp. Primušė žmogų visai be kaltybės Ds. Norėsi, tai ir nekaltam̃ kaltýbę rasi Ds. Ne iš savo kaltýbės aš kuprotas, ne iš savo lockos tu tiesi Ds. Išmirė visos per savo kaltỹbę Nm. Adomas metė kaltybę ant pačios I. Kaltybė buvo, bet kaltininko nebuvo M.Valanč. Negali sakyt kaltýbę ant jos Skr. Kas ką padaro, vis ant mažojo [vaiko] verčia kaltýbę Slm. Paturėta bus už kaltybę LTII130. Nuskaitė su aiškiu balsu smerties kaltybę BsPI66. Visiems kaltybę dovinoji PP15. Artimojui turim atleisti jo kaltybes BPII414. Yra tavo paties kaltybė Vln9. Nerandu tame žmoguje nė jokios kaltybės VlnE202. | Nuodėmė, nusidėjimas, prastojimas, kaltybė SD68. Ir jis džiaugės savo kaltybę atleistas J.Jabl. Nieko nėr be kaltybės Mž320. Tada mana testovi kaltybė, kolei gyvas būsiu BB1Moz43,9. 2. R skola: Užmokėti 50 rublių kaltýbės BM176. Kaltybės turim Dr. Negalįs visos skolos, visos kaltybės atiduoti rš. Nėra pas jį kaltybės jokios Lp. Turiu šimtus kaltybės Vs. Aš pasogą išdalinau ir kaltybes atidaviau Vlk. Prenumeratoriai ... širdingai užprašomi veikiausiai savo kaltybę atlikti A1884,392. Pavarė šieno pjauti už kaltybę KlvrŽ. Išejo užkasti, užverpti už kaltybę Ggr. 3. priedermė, pareiga: Kaltỹbė žalnieriauti KII58. Pildymas kaltỹbės, pareigõs KII109. Kurs dirba, tam alga nerokuojama iš malonės, bet iš kaltybės CII212. Kaltybę pildyt turi brš. 4. kaltumas: Kaltýbės [jo] nėr žiūrėta Kp.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • kaltybė — kaltýbė dkt. Bausmė̃ už kaltýbes …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • krivida — ×krìvida sf. (1) NdŽ, krividà (3b) [K] 1. žr. krivda 1: Krìvidų nedarau J. Tamstai krividos nedarom MitIII113(M.Valanč). Par savo amžių krìvidos nepadariau Prk. Te (imk) dar, kad neturėtai krìvidos Alv. Be priedo mainyt man būtų ir krìvida… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aigumas — (neol.) sm. plėtotė: Kaltybė išnykimo tos kalbos sukrauta ant sprando gamtos ir istorijos jos aigumo prš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • anaipo — anaipõ adv.; SD236, BPII480 žr. anaip: Čia paties žmogaus kaltybė yra, jog anaipo kenčia BPI190 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ganoliai — ganõliai adv. K gana, pakankamai: Jis ganõliai ma[n] atlygino Trg. Jog ant reikalo ganoliai aprūpinti buvo CI720. Nėsa žemė tur jiems savo vaisius duot, kad ganoliai valgyt turėtumbit RB3Moz25,19. Liudininkais buvo abiejų kaltybė ganoliai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdildyti — išdìldyti tr. 1. ištrinti, išzulinti: Neteptais ratais išvažiavai, ir išdìldei stebules Kp. 2. prk. išnaikinti, panaikinti: B[uv]o daug priteisę, tik paskui išdìldė Gs. Strielčius išdildyčia, gančius išvaikyčia, nors vienus metelius spakainiai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsiųsti — išsių̃sti, išsiuñčia, ìšsiuntė tr. K, Š, Rtr, DŽ1; H158, R, Sut, M, LL295 1. paliepti išeiti, kur nueiti: Išsių̃sti ką iš namų NdŽ. Išsių̃sti ką kelionėn NdŽ. Ìšsiuntė vakare auklelę įnešti iš kamaros pakulų kuodelį Všv. Ìšsiuntė pačią… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaltenybė — sf. (1) žr. kaltybė 1: Už kaltenybę išvarė Pkr. Nė kiek ji neatsižvelgia į savo kaltenybę Prng …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaltyba — sf. BzB292 žr. kaltybė …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”